Dubnos aukštupys nuo Siverio ežero iki Luknos ežero


Dubnos aukštupys nuo Siverio ežero iki Luknos ežero Print This Post

„Dubnos aukštupys nuo Siverio ežero iki Luknos ežero – 50 km“

Dubna yra Latgalos ilgiausia upė. Jos ištakos ir žiotys – Latgaloje. Dubna išteka iš devintojo pagal dydį Latvijos ežero – Siverio. Kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad Dubna išteka iš Carminio ežero, tačiau mes palaikome nuomonę, kad Dubna išteka iš Siverio. Ir vietiniai gyventojai upelį, jungiantį Siverį su Ardavu ir Lejos ežeru vadina Dubna.

Dubna yra Dauguvos vidurupio dešinysis intakas, be to, tai antras pagal ilgį Dauguvos intakas Latvijos teritorijoje. Ilgesnė tik Uogrė – 188 km. Dubnos ilgis 120 km, nuolydis 76 m, baseino plotas 2780 km2, vidutinis debetas deltoje: per metus 16,7 m3/s, potvynių metu 112 m3/s. Turizmui naudojama visą sezoną nuo Viškių ežero, tačiau esant žemam vandens lygiui gali būti problemiška judėti nuo ištakų iki įtekant į Viškių ežerą. Aukštupyje iki Viškių ežero daug vėjovartų ir seklumų. Yra ir mažų hidroelektrinių, jų šioje atkarpoje net keturios, dviejų vandens malūnų užtvankos, vienas kelio pylimas.

Aukštupyje, tekėdama per Latgalos aukštumą, Dubna labai srauni, slenksčius keičia užutekiai. Tiksliau sakant, buvo srauni, nes gražiausios ir srauniausios upės atkarpos po 2000 metų buvo užtvindytos statant mažąsias hidroelektrines. Iki jų statybos čia buvo vandens malūnų griuvėsiai ir užtvankų likučiai, vietoj jų vėliau buvo pastatytos minėtos hidroelektrinės. Neužtvindytose upės atkarpose plotis siekia apie 10–15 m.

Už Viškių ir Luknos ežerų Dubna jau teka Jersikos lyguma. Čia upė platesnė ir gilesnė. Plotis siekia 15–20 m. Upės kraštai žemi, todėl seniau pievos ir arimai palei upę būdavo užliejamos. Ketvirtajame XX a. dešimtmetyje Latvijos vyriausybė finansavo vieną didžiausių to meto melioracijos priemonių ir sutvarkė 61,6 km upės atkarpą. Sovietmečiu Pelečių seniūnijoje įrengtas 614 ha ploto polderis su siurbline ir 2,3 km ilgio apsauginę užtvanka. Riekia pridurti, kad dabar polderio plotas pradeda užželti krūmais, o nusausinimo sistema pradeda irti. Po melioracijos darbų Dubnos pakrantėse ypač daug senųjų upių, ypač atkarpoje nuo Špuogių–Preilių kelio tilto iki Arendolės ir Vecvarkavos (Upmalos). Didžiausi dešiniojo krašto intakai yra Feimanka, Uoša, Jaša, Šusta, Divklė ir Egliupė, o kairiojo – Kalupė, Malnavinia, Kucupė ir Berzupė. Dešiniojo kranto intakai ilgesni negu kairiojo, nes kairiojo kranto upės teka tiesiai į Dauguvą. Dešiniojo kranto ilgiausias intakas Feimanka (72 km) yra daugiau negu du kartus ilgesnis negu ilgiausias kairiojo kranto intakas Kalupė (32 km).

Aukštupyje Dubna dažniausia teka miškais. Didžiausias miškų masyvas, kurį šioje atkarpoje Dubna kerta, yra nuo Staškevičių iki Laukų Liaperių.

Dubnos apylinkės visoje atkarpoje nuo Špuogių iki Lyvanių yra naudojamos žemės ūkiui, todėl miško masyvų nėra. Paprastai krantai apaugę krūmais: karklais, žilvičiais, alksniais, ievomis ir kt. Tiktai Arenduolėje prie pat upės yra gražus Arenduolės dvaro parkas su šimtamečiais medžiais.

Už Ruožupės Dubna paplatėja, čia jos plotis siekia vidutiniškai 20–25 m. Tai dėl to, kad čia viena paskui kitą į Dubną įteka du didžiausi intakai – Uoša ir Feimanka. Prie Ruožupės yra vandens stotis, kur vykdomi hidrografiniai matavimai. Vasaromis Dubna labai užželia, ypač už Ruožupės, todėl 2009 metais ši upės atkara buvo pagilinta. Planuota pagreitinti tėkmę, kad upė ne taip užželtų vandens žolėmis. Prieš Lyvanius Dubnoje yra kelios nedidelės salelės, prie kurių pavasariais susidaro ledo sangrūdos. Pačiuose Lyvaniuose 2001 metais buvo rekonstruota Straumės HES. Už HES, prieš įtekėdama į Dauguvą, Dubna sudaro palyginus plačią ir šakotą deltą, kuri staigiai pasuka iš vakarų šiaurės link. Toliau Dubnos aukštupio smulkesnis maršruto aprašymas.

Kelionę pradėkite Dubnos pradžioje – prie Siverio ežero. Norintys nuvažiuoti ten, turėtų pirmiau važiuoti iki Kombulių, pasukti į Kombulių–Aulėjos kelią ir už 7 km pervažiuoti tiltą per Dubną. Už tilto pirmajame posūkyje prie kelio nuorodos į Vanagius pasukite dešinėn ir po 1,5 km vėl pasukite dešinėn – atvažiavote. Kairėje matyti įkalnė ir Braslavos piliakalnis. Jeigu norite prieiti prie ežero, reikėtų iš anksto suderinti su žemės savininku, gyvenančiu artimiausiame name.

Prieš sėsdami į valtis, būtinai įkopkite į Braslavos piliakalnį. Nuo piliakalnio viršūnės atsiveria fantastiška panorama į Siverio ežerą ir Latgalos aukštumą. Vietos gyventojai čia švenčia Jonines, uždega Joninių ugnį. Čia patogu pradėti kelionę.

Dubnos upe plaukite į Ardavo ežerą. Ardavo dešiniąja pakrante plaukite vakarų kryptimi į užžėlusį Pluotenių ežerą. Čia išsiskiria kartografų ir geografų nuomonės – ar Pluotenis yra atskiras ežeras, ar tiktai Ardavo įlanka? Kad ir kaip būtų, bet naujausiuose kartografijos šaltiniuose atsiranda Pluotenis, todėl manysime, kad tai atskiras ežeras. Įplaukdami į jį matysite daug nendrių ir vandens augalų, o tarp jų – kelių metrų pločio vandens juostą, kuri po 800 m tampa Dubnos upe. Nuplaukę dar apie 450 m pasieksite Kombulių–Aulėjos kelio tiltą. Iš viso nukeliauta 3,7 km.

Už tilto Dubnos upe dar teks paplaukti 750 m ir pasieksite Lejos ežerą. Prie Dubnos žiočių ežere yra jauki poilsio vieta, kurią prižiūri už 350 m stovinčių svečių namų „Lejasmalas“ šeimininkai.

Lejos ežeras telkšo vingiuotame poledynmečio dauboje tarp Ardavo ir Carminio ežerų. Dugnas pietiniame gale platesnis (nuo Dubnos įplaukus į ežerą ji lieka kairėje), o šiaurės vakarų pusėje susiaurėja (šia kryptimi ir tęskite kelionę). Ežere yra trys gilios vietos: 30,7 m pietinėje dalyje, 34 m priešais rytinį krantą, tai giliausia ežero vieta, ir 15 m pietryčių gale. Vidutinis gylis yra 8,2 m. Lejos ežeras yra dešimtas pagal gylį Latvijoje. Ežero plotas 177 ha, iš viso su salomis 178 ha.

Ten, kur ežero plačiausias pietinis galas susiaurėja, siauriausioje šiaurės vakarų dalyje yra dvi salos, kurias galima apiplaukti ir iš rytų, ir iš vakarų pusės. Tęskite kelionę šiaurės vakarų kryptimi – ežeras siaurėja, kol sąsiaurio gale pasiekia Dubnos upės žiotis ir įteka į Carminio ežerą. Čia yra ir tiltas. Kelionėje įveikta 6,1 km.

Carminis (Carmanis) – kitas ežeras mūsų maršrute. Jo plotas yra 222 ha, iš viso su vienintele sala – 224 ha. Ežero ilgis siekia 5,6 km, o plotis 0,6 km. Vidutinis gylis yra 9,3 m, o didžiausias – 30,6 m. Ir Carminis yra vienas gražiausių giliųjų ir didžiųjų ežerų Dagdos oze. Tai poledynmečio kilmės ežeras, plyti šiaurės vakarų pietryčių kryptimi. Krantai statūs ir apžėlę, todėl ypač gražus kraštovaizdis pavasariais ir bobų vasaros dienomis. Ežere yra daug įlankų ir sąsiaurių. Ežero giliausia dalis yra šiaurinėje pusėje. Už ežero dviejų salų kairėje pusėje išteka Dubna. Kai kuriuose šaltiniuose rašoma, kad tai tikrosios Dubnos ištakos, tačiau, kaip dažnai būna, nuomonė dėl upių ištakų skiriasi. Siekiant apsaugoti gražų kraštovaizdį ir vandenplūkių šeimos augalus, Carminio pakrantėse 2004 metais įkurtas Carminio ežero gamtos parkas, kurio plotas 529 ha.

Įplaukę į Carminį plaukite palei kairįjį krantą vakarų kryptimi. Pamažu sukite šiaurėn. Priekyje matyti dvi salos, už kurių matyti minėtos Dubnos ištakos. Plaukiant šiaurės kryptimi ežeras siaurėja ir, nuplaukę apie 2,5 km nuo Dubnos ištakų, pasieksite ežero siauriausią vietą. Po 1,7 km pasieksite Dubnos ištakas. Jos pasislėpusios krūmuose priešais mažąją salą, kuri yra labiau šiaurėje.

Po 450 m pasieksite Zuosno ežero deltos įlanką, kuri vasaromis paprastai užželia. Dar po 400 m įplauskite į Zuosno ežerą. Ežero plotas 18 ha, vidutinis gylis 2,0 m, o didžiausias gylis siekia 3,0 m. Čia laikykitės kairiojo kranto, nes Dubnos ištakos yra ežero vakaruose. Po beveik 0,6 km pasieksite apgriuvusį tiltelį. Kažkada čia buvo pėsčiųjų tiltelis, dabar stovi tik pavieniai mediniai stulpai. Nuslūgus vandeniui ši vieta naudojama kaip brasta. Upės vaga palyginti plati, vietomis siekia net 30 m, bet užžėlusi nendrėmis ir kitais vandens augalais. Už tiltelio liekanų už kokių 500 m upėje yra įrengtos trys pralaidos, virš jų eina kelias, kuriuo išvežamas žvyras iš karjero, kuris matyti kairėje pusėje. Karjeras įkurtas 2010 metais. Čia teks valtis tempti virš pralaidų keliuku. Tuojau už pralaidų upė priartėja prie Kraslavos–Agluonos kelio. Šioje vietoje upė staigiai suka į pietus ir teka lygiagrečiai keliui. Už 1,0 km pasieksite Sakovos malūno ežerą ir tiltelį per užtvanką, jungiančią Aizupę su Kraslavos–Agluonos keliu. Ir čia valtis reikės pernešti. Po 0,3 km pasieksite šio vieškelio tiltą per Dubną. Iš viso nukeliauta 9,4 km.

Už tilto po 290 m įplauksite į Sakovos ežerą. Ežero plotas 22 ha, jo vidutinis gylis yra 1,8 m, o didžiausias – 2,0 m. Ežere laikykitės arčiau šiaurinio kranto, nes Dubna išteka ežero šiaurrytinėje pusėje, kur arti kranto matyti namai. Ežero viduryje kairėje matyti vienintelė ežero sala.

Perplaukę ežerą toliau plaukite Dubna per mišką, kol po 2,3 km pasieksite Kovaliovos malūno tvenkinį. Nuplaukę dar 260 m pasieksite malūno užtvanką. Čia teks valtis pernešti. Krante už beveik 150 metrų matyti melsvai žalia Kovaliovos sentikių cerkvė. Galite ją apžiūrėti. Cerkvė statyta 1861 metais. Čia galima užsisakyti ekskursiją su pasakojimu apie sentikių tradicijas ir ikonų tapybą. Beje, būtina laikytis sentikių papročių – moterims teks apsigobti skarele ir segėti ilgą sijoną, vyrai turės būti ilgomis kelnėmis. Ekskursija užsakoma telefonu 65646278.

Apžiūrėję cerkvę sėskite į valtis ir tęskite kelionę. Tiesiai iki Škeltuovos–Graverių kelio tilto per Dubną yra apie 300 m, upe šis atstumas siekia beveik kilometrą – 980 m. Prie šio tilto būsite nukeliavę iš viso 13,3 km.

Kitus 3 km Dubna vingiuoja krūmais užžėlusiomis pievomis lygiagrečiai Škeltuovos–Graverių kelio. Vidutinis atstumas nuo upės iki kelio yra 150–350 m. Po 3 km upė įteka į Aksenovos ežerą. Šis ežeras su šešiomis salomis yra vienas gražiausių mažųjų ežerų per visą kelionę. Kai kuriuose šaltiniuose nurodyta, kad ežere yra septynios salos. Kažkada taip galėjo būti, tačiau didžiausia sala susijungė su šiaurėje esančia mažesne ir dabar tai viena sala. Aksenovos (Aksionovos, Anisimovos, Savičio) ežero plotas 1,25 km2, iš viso su salomis 1,32 km2. Vidutinis gylis 3,5 m, didžiausias 9,4 m. Šiauriniai krantai žemi, pietiniai – statūs, vaizdingi. Kranto linijos ilgis siekia 5,5 km. Didžiausios salos plotas yra 5,1 ha. Ežeras pietvakarių pusėje 7–9,4 m gylio, krantai smėlėti, giliau – dumblas.

Jeigu norite rasti Dubnos ištakas iš ežero, plaukti turėtumėte per vidurį tarp salų. Priešais kairės pusės antrąją salą ieškokite ištakų. Ežeru busit nukeliavę 1,55 km ir dar po 300 m pasieksite Graverių–Aksenovos–Škeltuovos kelio tiltą. Iš viso nukeliauta 18,1 km. Jeigu norite pamankštinti kojas, galite nueiti iki Peipinių katalikų bažnyčios – iki jos vos 1 km. Teks eiti pietų kryptimi. Nuo kelio atsiveria gražus vaizdas į ką tik perplauktą Aksenovos ežerą. Nuo bažnyčias matyti ir Peipinių ežeras. Peipinių parapija įsteigta po Pirmojo pasaulinio karo, pirmasis kunigas buvo Janis Ziemelis (Jānis Ziemels). Kaimo parapijai palyginus didelė rastinė bažnyčia su dviem bokštais statyta 1926 metais parapijos narių lėšomis. Peipinių kunigas Juozapas Liaksė (Jāzeps Ļakse) 1931 metais užklojo skardinį stogą, bokštus pastatė aukštais smaigaliais, apskardino. 1935 metais bažnyčia apkalta lentomis ir nudažyta. Kunigas D. Punculis (1955–1972) išardė rastus ir apmūrijo plytomis, užtvėrė geležinę tvorą, pastatė vartus tarp betono stulpų. Kunigas Stanislovas Svilanis (Staņislavs Svilāns) 1955 metais už bažnyčios priešais presbiteriją pastatė prieglaudą. Bažnyčia pavadinta Mergelės Marijos Sopulių Motinos bažnyčia. 2002 metais Peipinių bažnyčia įtraukta į valstybės saugomų kultūros paminklų sąrašo projektą. Bažnyčioje yra meno objektų, kurie 2001 metais įtraukti į saugomų objektų sąrašo projektą – bažnyčios sietynas, žvakidės, relikvijos.

Už tilto po 1,2 km priplauksite prie Upės Kudinių vandens malūno, kur įrengta gera poilsio vieta ir palapinių zona. Apsigyvenimą poilsinėje reikia suderinti telefonu 29734566. Čia užtvankos nėra ir galima keliauti toliau, valčių nereikės pernešti. Dešinėje yra namai, o čia pat greta miške Bryverių piliakalnis. Jį 1941 metais atrado ir aprašė A. Gusaras.

Medžiais apaugęs Bryverių piliakalnis pastatytas apie 15 m aukščio Dubnos upės dešiniajame krante, kur sudarydamas 8 m gylio vagą, įteka nedidelis upelis. Taip ir susidarė žemės kampas, kurio šiauriniame, rytiniame ir pietryčių skardinguose šlaituose yra sraunios srovės išgraužti griovai, o pietinį ir pietvakarių šlaitus riboja statūs Dubnos upės krantai. Šiaurės vakaruose, kur nėra natūralių kliūčių, piliakalnis nuo apylinkių atskirtas 45 m ilgio, 5 m pločio ir 1 m aukščio pylimu. Jo priekyje upės griovio šlaitas kuriame matyti antrojo griovio liekanos, pats griovys piliakalnio priekyje užartas. Pylimo viduje yra 8 m pločio ir 0,5 m gylio griovys, ribojantis lygią 35×40 m aikštelę. Jos kraštuose kažkada buvo 0,2–0,3 m aukščio sankasa, bet dabar jos nė nematyti. Piliakalnio aikštelėje rastas daugiau negu 0,4 m storio kultūrinis sluoksnis, susidaręs lengvame priesmėlyje. Čia atrastos nežiestų lygių indų šukės, pagal kurias galima spręsti, kad piliakalnis buvo apgyvendintas mūsų eros pirmajame tūkstantmetyje.

Už Upės Kudinių vandens malūno nuplaukę 3 km pasieksite dar vieną tiltą. Ši kartą tai Agluonos–Škeltuovos kelio tiltas. Nuo maršruto pradžios nukeliauta 22,35 km.

1,3 km nuo kelio pasieksite Staškevičių HES vandens rezervuarą, dar už 0,5 km kairėje pusėje yra vieta, kur išsišakoja Dubnos vingis. Jis perkastas ir upės vaga ištiesinta. Toje atkarpoje yra Staškevičių HES užtvanka. Iki jos dar 250 m, o už jos ištiesinta atkarpa tęsiasi dar 250 m. Šioje vietoje iš kairės pusės vėl prasideda natūrali Dubnos vaga. Ekstremalūs keliautojai gali pabandyti apiplaukti HESĄ senąja vaga, tačiau turėtų atsiminti, kad vandens lygis bus mažesnis negu ištiesintoje atkarpoje. Šis Dubnos vingis yra 3 km ilgio, ir į visą maršrutą mes jo neįskaičiuojame.

Nuo šios vietos kitus 7 km Dubna teka per didžiausią ir visiškai neapgyvendintą miško masyvą visame maršrute. Žinoma, ir geresnių kelių visoje apylinkėje nėra. Dalis Dubnos šioje atkarpoje skiria Agluonos ir Daugpilio apskritis. Nuplaukę šiuos 7,0 km pasieksite nedidelį medinį tiltą. Pagaliau upės abiejuose krantuose matyti namai. Apie 50 m nuo tilto pasieksite upės išsišakojimą, nes dalis upės teka tiesiai, o dalis pasuka į kairę ir sudaro vingį. Po 520 m atkarpos susijungia. Tiesioji atkarpa yra 150 m ilgio. Nuo šios vietos nuplaukę 0,5 km Dubnos kairėje pusėje miške pamatysite Liaperių piliakalnį. Jį pirmasis ištyrė ir aprašė garsusis pirmasis Latvijos senovės tyrėjas Ernestas Brastinis. Jis buvo pirmasis tyrėjas, pradedant nuo 1922 metų, kiekvieną vasarą keliavęs ir tyręs Latvijos piliakalnius. E. Brastinis išleido keturias knygas apie Latvijos piliakalnius. Kiekviena knyga buvo skirta vis kitam Latvijos kraštui ir jame aprašytiems piliakalniams. Knyga apie Latgalos piliakalnius išleista 1928 metais. Čia aprašytas ir Liaperių piliakalnis, ir toliau esantys Greitos kalnas ir Baranovskos piliakalnis.

Liaperių piliakalnis yra pavienis apvalus kalnas, iškilęs 28 m virš Dubnos lygio. Kalnas turi nedidelę išlenktą apie 35 m skersmens aikštelę. Du metrai žemiau palei aikštelės perimetrą matyti terasa. Dar viena terasa yra keli metrai žemiau pirmosios. Abi šios terasos labai sunykusios, nes kalnas buvo ariamas. Piliakalnis iš smulkaus smėlio, visas apaugęs spygliuočių mišku.

Apie piliakalnį pasakojamos įvairios legendos. Viena jų pasakoja apie merginą, gyvenusią kalne. Ji ten buvusi uždaryta, todėl norėjusi pabėgti. Kartą ji buvo išėjusi ir prašiusi žmonių karolių, kad vėl taptų laisva. Karoliai turėję būti ypatingi – dveji ir vienodi. Jeigu kas nors merginai būtų padavęs tokius karolius, ji būtų galėjusi išeiti iš piliakalnio. Tokių karolių niekas nedavęs, todėl mergina turėjusi likti kalne. Ten ji dabar gyvenanti ir dabar.

Kitoje legendoje pasakojama, kad kalno viduje gyvenęs kažkoks didikas, kuris saugojo savo turtus. Kartą, vykstant karui, jis paėmęs savo turtą ir sukrovęs į ratus – ruošėsi išvažiuoti. Žirgai pradėję lėkti ir didiką su visu turtu įvertę į ežerą papėdėje. Ežerėlis dabar užakęs.

Nukeliavę dar 2,2 km pasieksite Škyviškių HES vandens rezervuarą. Nuplaukus apie 1,5 km pasieksite kitą piliakalnį – Greitos kalną. Pavadinimas „Greitos kalnas“ aiškinimas skirtingai. Vienas variantų, kad gyvenusi gražuolė milžinė Grieta, kuri buvo palaidota kalne. Kita legenda pasakoja, kad „Greida“ reiškia sankasą, užtvanką, plg. rusų „griada“. Ernestas Brastinis rašė, kad šis aiškinimas yra priimtiniausias, nes toje vietoje yra apie 70 m ilgio tiesi sankasa. Dubna juosia 30 m aukščio piliakalnį iš trijų pusių. Nuo upės neapsaugotoje pusėje buvo iškastas platus griovys, nuo kurio dugno iki sankasos yra 9–10 m. Dabar piliakalnis yra apaugęs mišku. Ir apie šį kalną pasakojamos legendos. Kartą vakare žmonės matę, kad piliakalnyje atsivėrę vartai. Vartuose spindėjusi ugnis. Ten stovėjusi daili moteris, o greta jos – juodi šunys. Greitai vartai vėl užsivėrę ir ugnis išnykusi.

Nuplaukę 0,9 km pasieksite HES užtvanką. Škyviškių HES pastatyta 2001 metais. Tai viršutinė kaskados HES, žemiau yra Dubenecos HES, už jos – Galvanų HES. HES kompleksą sudaro monolitiniai gelžbetonio pamatai, ant jų iš metalinių konstrukcijų sumontuota turbinos anga ir generatorių patalpa su plokščiųjų diržų pavara. Virš jų konteinerio tipo antstatas su elektros aparatūros įranga. Šią ir abi kitas hidroelektrines prižiūri UAB „Novators“. Iš viso nukeliauta 37,0 km.

0,6 km už Škyviškių HES prasideda Dubenecos HES vandens rezervuaras, o dar po 0,74 km pasieksite HES užtvanką. Dubenecos HES yra antroji šioje kaskadoje, tačiau pirmoji, pastatyta 2000 metais.

0,47 km už Dubenecos HES užtvankos prasideda trečiosios ir paskutinės HES vandens rezervuaras. Tai Galvanų HES, naujoje vietoje pastatyta 2001 metais. Ji mažiausio galingumo. Abiejų pirmųjų HES galingumas yra 450–500 kW kiekvienos, o Galvanų HES per pusę mažiau – 250 kW.

Vasaromis būna ir taip, kad per šios HES užtvanką išteka visiškai nedaug vandens, todėl vandens turistams sunkiau įveikti šią atkarpą. Jeigu pavyksta prie HES atplaukti apie pusiaudienį, tai galima tikėtis, kad bus atidarytas šliuzas ir vandens užteks tam, kad būtų galima normaliai tęsi kelionę. Parastai šliuzai atidaromi 13 00–14 00.

Priešais užtvanką dešiniajame krante mišku apaugusį galima matyti Baranovskos piliakalnį. Praėjusio amžiaus trečiajame ketvirtajame dešimtmečiuose kalnas buvo plikas ir ariamas. Kaip ir pirmuosius du, šį piliakalnį pirmasis ištyrė ir aprašė Ernestas Brastinis.

Šis piliakalnis yra atskiras nedidelis kalbas su 7–10 m aukštais stačiais šlaitais. Jis yra kitų kalnų papėdėje ir tarp kitų aplink esančių kalnų nežinantis žmogus jį sunkiai pastebi. Kalno šlaitai buvo pakankamai statūs, todėl papildomų sankasų ir kitų įtvirtinimų nebuvo. Kadangi piliakalnis jau nuo senų laikų buvo ariamas, kultūrinis sluoksnis beveik neišliko. Aikštelės ilgis yra apie 50 m, o plotis per pusę mažesnis. Gali būti, kad piliakalnis buvo apgyvendintas jau akmens amžiuje. Legenda pasakoja, kad piliakalnyje užkasti auksiniai pinigai, o juos galima iškasti tik Joninių naktį. Anksčiau nebuvę nė vienos Joninių nakties, kad vietos gyventojai nebūtų ieškoję užkasto aukso.

Už Galvano HES užtvankos po beveik 0,5 km pasieksite Ambelių–Agluonos kelio tiltą. Einant keliu į pietus beveik kilometrą galima prieiti Ambelius.

Kaime galima apžiūrėti nedidelę katalikų bažnyčią, statytą 1888 metais, ir Ambelių parką. Parko plotas yra 6,2 ha. Jis pradėtas įrengti XVIII a. pabaigoje, vėliau restauruotas pagal G. Kūfalto projektą. Tai gražus kraštovaizdžio parkas tarp dviejų pakalnių, slėnyje tvenkinys ir Meilės (Mīlestības) salelė, pakalnėje estrada. Parke auga 38-nių egzotiškų rūšių augalai.

Grįžę prie Dubnos tęskite kelionę. Už tilto po 2,7 km pasieksite Viškių ežerą. Iš viso nukeliauta 42,5 km.

Pasiekus Viškių ežerą pagaliau nereikės nerimauti dėl vėjovartų ir kitų kliūčių.

Viškių ežeras yra 99,3 m v. j. l. Jo plotas yra 3,60 km2. Ilgis – 2,6 km, didžiausias plotis 1,9 km. Tiktai siaura kelio juosta skiria nuo Luknos ežero. Praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje ežeras buvo sujungtas su Dodkos ežeru, nuo kurio jį dabar skiria pelkėta sąsmauka. Viškių ežero krantai lėkšti, vietomis statūs. Kranto linija iškarpyta kelių pusiasalių, kurie sudaro trikampį užutekį, susiaurėjantį šiaurės rytų gale. Pusiasalio šiaurės rytų gale galima apžiūrėti Viškių piliakalnį. Čia yra gera maudyklė ir nakvynės vieta. Toliau šiauriausiame ežero krante yra svečių namai „Višķežeras“, kur galima patogiai pernakvoti ir prireikus susitarti, kad paliksite automobilį.

Ežere plaukite į vakarus iki artimiausio kranto, kuris yra didžiausias ežero pusiasalis. Toliau palei pusiasalio krantą plaukite, kol pamatysite tiltą per Dubną į Viškių–Agluonos vieškelį. Ši Dubnos atkarpa jungia Viškių ežerą su Luknos ežeru. Jeigu nebenorite tęsti maršruto, čia patogi vieta sustoti ir kelionę baigti. Kelionė ežeru yra 2 km ilgio. Iki tilto iš viso nukeliauta 44,5 km.

Luknos ežere laikykitės dešinės pusės ir plaukite į 450 m nutolusią poilsiavietę ežero pietryčių gale. Nereikėtų čia planuoti nakvynės, nes savaitgaliais atvyksta triukšmingos kompanijos. Galima trumpam išlipti ir nueiti į paukščių stebėjimo bokštą. Nuo jo atsiveria nuostabūs vaizdai – matyti iškili Viškių katalikų bažnyčia, Viškių ežeras, papėdėje esantys Boltarų ir Ostrovos ežerai. Žinoma, matyti pats Luknos ežeras su savo įlankomis ir aplinkinėmis kalvomis. Čia patogi vieta sustoti ir kelionę baigti, be to, su transportu nekils problemų.

Luknos ežero plotas yra didesnis negu Viškių ežero ir sudaro 4,09 km2. Didžiausias ilgis siekia 5,3 km, plotis šiaurės vakarų dalyje – 1,6 km. Ežero vidutinis gylis yra 2,4 m, o giliausia vieta 6,1 m.

Luknos ežero krantai lėkšti. Rytinis krantas tvirtas, kiti klampūs, apaugę krūmais. Ežeras turi daug įlankų, šiaurės vakarinė dalis platesnė, viduryje susiaurėja, rytinė dalis platesnė, bet ne tokia kaip šiaurės vakarinė dalis. Ežero viduryje yra ir giliausia vieta. Kranto linija yra 18,5 km ilgio.

Toliau maršrutą tęskite Luknos ežeru vakarų kryptimi. Luknos ežero kairysis krantas tankiai apgyvendintas. Čia yra Viškiai, Viškių technikumas ir Špuogiai. Nuo ežero gerai matoma iš skaldytų lauko akmenų pastatyta gražioji Viškių katalikų bažnyčia. Dešiniajame krante matyti Daniševskos sentikių cerkvė ir Maskovskajos pravoslavų cerkvė. Jos stovi greta.

Nuplaukę apie 4 km Luknos ežeru pasieksite Dubnos ištakas. Dar po 1,6 km pasieksite Daugpilio–Rėzeknės vieškelio tiltą. Čia ir jūsų kelionės pirmoji dalis baigiasi. Taigi atvykote į Špuogių kaimą, kuris yra Viškių seniūnijos centras, čia stovi seniūnijos pastatas, mokykla ir parduotuvės. Greta tilto yra II pasaulinio karo karių kapai.

Iš viso nukeliauta 50,5 km.

Šį maršrutą patartina pasirinkti pavasarį, nes tada yra aukštas vandens lygis ir upė lengviau įveikiama. Maršrute gali būti daug nuvirtusių medžių, todėl teks vilkti ar nešti valtis. Šis maršrutas skirtas keliautojams, kuriems nebaisūs nepatogumai ir sunkumai, be to netikėti nuotykiai ir adrenalino tikrai bus. Keliautojai bus patenkinti įveikę šį maršrutą ir galės dar ilgai kitose kelionėse prie laužo pasakoti apie patirtus nuotykius.