Aplink Siverio ir Dridzio ežerus


Aplink Siverio ir Dridzio ežerus Print This Post

Trumpas maršruto aprašymas:
Sauleskalnio turizmo bazė – Soleimiai – Dzalbiai – Braslavos piliakalnis – 10 km
Braslavos piliakalnis – Vanagiai – Rubeniai – Kiškiai – Bleideliai – Sivergala – 10 km
Sivergala – Kubulniškiai – Luozdiai – Sankryža su bekele – 9 km
Sankryža su bekele – Stuoliai – Glagačiai – Luniai – Trapiciškiai – Skaista – 14 km
Skaista – Grundaniai – Uorupiai – Čenčupiai – Parpuciai – 10 km
Parpuciai – Pluociniai – Dricdvaras – Pizaniai – M. Unguriai – Sauleskalnis – 10 km
Iš viso 63 km

Maršruto asfalto danga yra 2 km kelio, grunto danga – 24 km, sutvarkytas žvyrkelis –28 km, žvyrkelis – 6 km ir sunkiai pravažiuojamas žvyrkelis – 3 km. Reljefas pagrindinai yra lygus, su atskirais pakilimais ir nusileidimais. Didžiausias pakilimas yra prieš Skaistas, bet prieš tai bus labai malonus nusileidimas. Nors maršrute yra žvyrkeliai ir sunkiai pravažiuojami žvyrkeliai, dviratininkai neturėtų susidurti su labai dideliais sunkumais, nepriklausomai nuo oro sąlygų. Nemaloniausia bus tada, jei tais keliais, blogu oru, bus pravažiavusi žemės ūkio technika. Kažkuriose vietos važiuojant aplink Siveru ežerą sunkumų gali sudaryti stiprus vėjas, jei jis ims pūsti nuo ežero pusės. Kadangi Dridzs yra siauras ir randasi gilioje įdauboje, čia vėjas bus mažiau jaučiamas. Maršrutas yra įveikiamas bet kokio fiziškai aktyviam žmogui. Vaikams nuo 10 iki 12 metų šis kelias gali pasirodyti per ilgas ir per sunkus. Žinoma, tai visų pirma priklauso nuo vaiko charakterio ir fizinio pasirengimo. Apsilankymą parduotuvėje planuokite Skaista, kadangi kitur jų nebus. Nedidelis kioskas yra Saulės kalne, bet ten labai ribotas prekių asortimentas. Dviračių kameras, lopus, ir kitas pirmo būtinumo detales dviračiams reikia turėti su savimi. Komfortabilios nakvynės galimybės yra ribotos. Nakvoti galima Saulės kalno turistų bazėje, kempinge Kazinčos Sivera ežero pakrantėje ir poilsio komplekse „Dridži” prie Skaistas. O vietų kur pasistatyti palapinę bus daug, tik galimybių ribose, tai reikėtų suderinti su žemės savininkais.

Kelionę patogiausia pradėti Sauleskalnio turizmo bazėje. Čia galima patogiai palikti automobilį ir prireikus net pernakvoti, tik prieš tai reikėtų susisiekti su bazės šeimininkais.

Kelionę pradėkite užvažiavę ant kalno pro ilgą daugiabutį palei Dridzio pakrantę. Išvažiavus iš miško, dešinėje pusėje matyti Ota ežeras.

Pavažiavus 2 km pasieksite sankryžą, pasukite į kairę. Dešinėje matyti Ardavo ežero Soleimų įlankėlę, o nuvažiavus dar 1 km atsiveria gražus kraštovaizdis: 210 m aukščio Sauleskalnis ir jo papėdėje ribuliuojantis Dubinio ežeras, ramios Ardavo ežero įlankėlės. Nusileidę nuo nedidelės kalvelės ir nuvažiavę 1 km pasieksite Kombulių ir Aulėjos kelią. Priekyje matyti nedidelis Juodo ežeras, o šiek tiek pavažiavus Aulėjos link toje pat pusėje matyti Gulbinio ežeras.

Už 3 km pasieksite posūkį į Vanagius. Pervažiavę Dubnos upę dešinėje pusėje pamatysite dar vieną Ardavo įlankėlę – šį kartą tai vadinamoji Ardavo koja.

Vanagų kelių nuvažiavus apie 1,5 km tuoj už Krūgerių kapinaičių dešinėje matyti didoka kalva – Braslavos piliakalnis. Jo papėdėje matyti daug namukų, iki jų veda geras keliukas. Į Braslavos piliakalnį būtina užkopti – nuo jo atsiveria fantastiškas vaizdas į Sivera ežerą ir jo apylinkes. Vietos gyventojai čia švenčia Jonines, uždega Joninių ugnį. Piliakalnio papėdėje iš Sivera ežero išteka Dubnos upė, taigi čia patogu pradėti kelionę vandeniu.

Pasigrožėję gražiais vaizdais, tęskite kelionę – nuvažiavę 2 km pasieksite Vanagių sankryžą. Čia pasukite dešinėn ir tęskite kelionę kuo arčiau Sivera ežero kranto. Kelias neseniai taisytas – užpiltas naujas žvyro sluoksnis, tad važiuoti patogu. Grožintis vaizdais kelionė neprailgs ir suteiks emocinį pasitenkinimą. Važiuodami galite stebėti latgalių buitį ir statybos tradicijas – šioje 6 km atkarpoje pervažiuosite kelias nedideles gyvenvietes: Plotie, Rubeni, Dronganiai, Mateliai, Kiškiai. Bleideliose pasieksite sankryžą su Aulėjos–Konstantinovos keliu. Čia pasukite dešinėn ir važiuokite iki Sivergalos. Iš viso nuvažiuota apie 20 km.

Sivergaloje galima privažiuoti iki Bleidelių įlankos. Tai ilgiausia ir siauriausia Sivera ežero įlanka – jos ilgis siekia 2 km. Apžiūrėję įlanką važiuokite toliau ir prie buvusio fermų komplekso pasukite į dešinę, į pietus. Kelias už 3 km priartėja prie pat ežero kranto. Čia galima mėgautis Sivera ežero grožiu! Žemės savininkai čia įrengė jaukią poilsio vietą. Paprašius leidimo, galbūt galėsite pailsėti ir pasigrožėti kraštovaizdžiu.

Nuvažiavus apie 1,5 km kelio kairėje pusėje pamatysite koplytstulpį, primenantį senovės keltų ar vikingų kryžius. Dešinėje yra Sivera šiaurrytinė įlanka. Toliau keliaukite iki Lozdžių – 1,7 km, pravažiavus apleistus namus reikia pasukti į dešinę ir važiuoti kalvos „nugara“ per pievas takeliu. Kai kurie keliukai šakojasi į kairę, bet reikia laikytis dešinės, kol nuvažiavę apie 1,2 km pasieksite žvyrkelį, o dar po 2 km – didelę sankryžą. Iš viso nuvažiuota apie 29 km. Sankryžoje pasukite dešinėn ir važiuokite 4 km iki Stuolų kapinaičių. Važiuojant galite grožėtis Sivera ežero apylinkėmis. Prieš Kazinčius yra posūkis į kempingą. Už Stolų kapinaičių pasukę dešinėn kaimo keliuku, važiuokite kuo arčiau Sivera ežero kranto. Šioje atkarpoje ant kelio galima sutikti žalčių, ypač jie aktyvūs saulėtomis dienomis – tada jiems patinka šildytis saulėkaitoje įkaitusiame smėlyje. Toliau kelias iki Lunių. Čia pamatysite aukštą tvorą, už jos – „Parex“ banko buvusio savininko namas, o sklypas apima plotą tarp Ardavo, Ota, Sivera ir Dridzio ežerų. Paprastai žmonėms čia draudžiama vaikščioti, nepaisoma net įstatymų, nes įstatymai ne visiems vienodi!

Prie vartų pasukite kairėn ir palei ilgą tvorą važiuokite pietų kryptimi. Už 1 km pasieksite sankryžą, pasukite kairėn. Na štai, prieš akis giliausias Pabaltijo ežeras (65,1 m, pagal naujausius duomenis 63,1 m) – Dridzs. Čia prasideda kelionė aplink Dridzį. Reiktų prisiminti, kad Dridzio ežeras labai siauras, telkšo giliose daubose tarp kalvų. Maršrutas driekiasi arti ežero kranto, tačiau čia bus sunkiau ir ne taip parasta pamatyti įspūdingą ežerą.

Nuvažiavę 4 km pasieksite Skaistos ir Konstantinovos kelią. Likę 3 km iki Skaistos gausūs gražių vaizdų. Čia atsiveria puikus kraštovaizdis: Latgalos kalvos ir Dridzio ežero rytinė įlanka, siaura lyg upė.

Skaista mūsų maršrute – didžiausia apgyvendinta vieta, tai Kraslavos krašto Skaistos seniūnijos centras. Čia gyvena apie 900 (937 gyventojų 2000 metais) gyventojų. Galite būtiniausių prekių nusipirkti vietos parduotuvėlėse. Užeikite į Skaistoje esančią Romos katalikų bažnyčią. Pirmoji medinė bažnyčia Skaistoje pastatyta 1788 metais (kitais duomenimis 1778 metais). 1914 metais bažnyčia perkelta į Geibus, kur I pasaulinio karo metais sudegė. 1920–1921 metais kunigas Šinkelis pastatė dabartinę rąstų bažnyčią ir įsteigė parapiją. Iš viso nuvažiuota 43 km.

Apžiūrėję Skaistą grįžkite Skaistos ir Konstantinovos kelią ir pasukite kairėn – čia yra nuoroda į poilsio bazę „Dridži“. Jeigu neplanuojate per vieną dieną nuvažiuoti viso maršruto, tai poilsio bazėje galėsite patogiai pernakvoti ir kitą dieną tęsti kelionę.

Pasukę į minėtą kelią vėl galėsite pasigrožėti Dridziu ir įspūdingomis jo apylinkėmis. Nusileiskite nuo kalvos ir tęskite maršrutą lauko keliuku 3,5 km iki Grundanių. Čia kairėje už namų matyti iškilęs Grundanių piliakalnis. Piliakalnį pirmasis ištyrė ir aprašė Ernestas Brastinis (Ernests Brastiņš) praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje. To meti nuotraukose matyti, kad piliakalnis dar neapaugęs, čia buvo ariama žemė, išskyrus piliakalnio šiaurės rytų šlaitą, nes jis status. Dabar viskas apaugę tankiu mišku. Tai žemoje vietoje stovintis vienišas piliakalnis, jo aukštis nuo papėdės iki viršūnės – apie 20 m. Kalno nuožulniausi šlaitai buvo įrengti kaip terasos, dabar tai tik vos matomos įdubos. Kasinėjant rastas kultūrinis sluoksnis, statinių vietos. Ypač juodas ir gilus sluoksnis kalno pietinėje pusėje. Čia rasta indų šukių ir kitų buities rakandų liekanų. Rasta žiedų, kirvių, karolių ir pinigų. Visi iki I pasaulinio karo rasti daiktai buvo išsiųsti į Peterburgą. Gali būti, kad kalnas ankstyvajame geležies amžiuje buvo naudojamas kaip kapinės. Padavimas byloja, kad Grundanių piliakalnyje anksčiau pilis stovėjusi. Ją prarijusi žemė. Kalno negalima kasti. Seniai bernai kasę ir matę, kad kažkas iš kalno iškišo du juodus pirštus.

Toliau važiuokite tiesiai iki Orupių, kol privažiuosite T formos sankryžą. Nuo Skaistos jau nuvažiuota apie 6 km. Sankryžoje pasukite dešinėn ir tęskite kelionę palei Čenčupių kapines. Kelias prastėja, kol matyti tik dvi provėžos per ganyklą. Ši atkarpa neilga – apie 0,5 km, pervažiavę griovį pateksite į privačią žemę, važiuoti bus galima tikrai geru žvyrkeliu. Kairėje miškelyje lieka Mažasis Ožukno (Mazais Ožukna) ežeras. Važiuokite tiesiai ir vėl už 0,5 km pasieksite žvyrkelį, kur reikia pasukti dešinėn. Netrukus dešinėje matyti Dridzio ežeras – pietinė įlanka. Kažkas čia pradėjęs statybas, bet jos apleistos!

Tęskite kelionę ir už 1 km pasieksite Parpučius. Čia pasukite dešinėn ir palei Veceliškių kapinaites važiuokite iki Plocinių. Čia staigus posūkis, jame už namų pasukite dešinėn ir keliuku per ganyklą tęskite kelionę tiesiai. Keliukas per ganyklą neilgas – 0,7 km, po to vėl kelias geras ir, nuvažiavę 0,7 km, pasieksite sankryžą, kur pasukite dešinėn. Iki šios sankryžos jau nuvažiuota 57 km.

Tęskite kelionę į Pizanius. Pizaniuose ties sankryža atsiveria gražus vaizdas į Dridzio ežero įlanką ir Latgalos kalveles ir slėnius.

Pizaniuose pasukite kairėn ir važiuokite 2,5 km, kol pasieksite Kombulių–Aulėjos vieškelį, pasukite dešinėn ir važiuokite iki nuorodos į Sauleskalnį, prie kurios pasukę vėl grįšite į pradinę vietą – Sauleskalnio poilsio bazę. Iš viso nuvažiuota 63 km.